Pagrindinis

Medžių ligos, kenkėjai ir kaip rūpintis medžiu po persodinimo

Kaip medis jaučiasi po persodinimo?

Kai medis yra persodinamas, jis patiria stresą. Net ir kruopščiai atliekant darbą, dalis šaknų pažeidžiama – medis turi prisitaikyti prie naujos vietos, dirvožemio ir mikroklimato. Tai vadinama persodinimo šoku, kuris gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių metų, priklausomai nuo medžio rūšies ir dydžio.

Persodinimo šoko požymiai (normalūs reiškiniai):

• 🍂 Lapų pageltimas ar dalinis kritimas pirmosiomis savaitėmis

• 🐢 Sumažėjęs augimas pirmą sezoną

• 💧 Nestiprus vytimas per karščius (ypač jei medis negauna pakankamai vandens)

✅ Tai normalu – medis prisitaiko.

Kaip rūpintis medžiu po persodinimo?

Laistymas

Pirmus 1–2 metus medis turi būti reguliariai laistomas – net jei dirva atrodo drėgna.
Geriausia laistyti gausiai ir retai, kad vanduo pasiektų giliausias šaknis.

🌦️ Karštomis dienomis: 1–2 kartus per savaitę, apie 150-200 litrų vandens vienam medžiui.

Mulčiavimas

Aplink kamieną (30–50 cm spinduliu) paklokite mulčio sluoksnį – žievę, drožles ar šiaudus.
Tai:

• saugo šaknis nuo karščio ir šalčio,

• išlaiko drėgmę,

• neleidžia augti piktžolėms.

Trąšos ir šaknų stimuliavimas

Nors medis po persodinimo patiria stresą, tręšti galima – tik svarbu tai daryti atsakingai ir tinkamu metu.

1. Iškart po persodinimo:
   Naudokite šaknų stimuliatorius, turinčius huminių rūgščių, jūros dumblių, fosforo ar mikroelementų.
   💧 Naudojimo dažnis – kas 2 savaites.

2. Po 3–4 savaičių, jei medis prisitaikęs (nevysta, leidžia naujus ūglius):
   Galima naudoti lengvas trąšas, atsižvelgiant į medžio rūšį, dirvožemį ir sezoną.

Ką naudoti pagal metų laiką:

• Pavasarį – trąšas su azotu, skatinančias ūglių augimą.

• Vasarą – subalansuotas kompleksines trąšas (pvz., NPK 10-10-10).

• Rudenį – trąšas be azoto, su daugiau fosforo ir kalio (šaknims stiprinti ir pasiruošti žiemai).

🟡 Svarbu: Nepersistenkite – pertręšimas gali būti pavojingesnis nei netręšimas. Visada laikykitės instrukcijų!

Apsauga nuo pažeidimų

Apsaugokite medį nuo:

• žoliapjovių,

• automobilių,

• gyvūnų.

Galima naudoti specialias kamieno apsaugas – plastikines ar medines tvoreles.

Medžių ligos ir kenkėjai

Dažniausios ligos:

• Puvenų grybas (šaknų puvinys)
  Medis atrodo silpnas, mažėja lapų, žievė pleišėja.
  🛑 Labai pavojinga – medis dažnai žūsta.

• Rūdys (lapų dėmėtumas)
  Lapai su oranžinėmis, rudomis ar geltonomis dėmėmis.
  🟡 Gali būti sezoninis reiškinys, bet kartais reikia gydymo.

• Miltligė
  Balta miltinga danga ant lapų.
  🟡 Dažna obelims, klevams – gydoma purškimu.

Dažniausi kenkėjai:

• Amarai
  Maži vabaliukai ant jaunų lapų, sukelia susisukimą ir augimo stabdymą.
  🟢 Gali būti nuplaunami vandeniu arba naikinti natūraliai – česnako ar dilgėlių nuoviru.

• Skydamariai, blakutės
  Siurbia sultis, palieka lipnią dangą.
  🛑 Esant gausiam užkrėtimui – reikalingas purškimas.

• Žievės kenkėjai (pvz., žievėgraužiai)
  Skylutės žievėje, medžio milteliai, lupimasis.
  🛑 Gali rimtai pakenkti ar net pražudyti medį.

Kada reikia sunerimti?

❗ Nerimą keliantys ženklai:

• 🍁 Lapai ruduoja ir krenta vidurvasarį

• 🌿 Šakos pradeda džiūti nuo viršūnės

• 🪵 Žievėje atsiranda skylės, teka derva ar lipnus skystis

• 🐜 Matomi vabzdžiai ar jų pėdsakai

• 🌱 Medis nepasirodo su lapais pavasarį

➡️ Tokiu atveju verta kreiptis į arboristą arba mus.

Kada tai tik natūralus procesas?

• 🍂 Rudeninis lapų kritimas – visiškai normalus.

• 💛 Gelsvėjimas karštomis dienomis – rodo vandens trūkumą.

• 🐌 Lėtas augimas pirmus metus – įprasta prisitaikant.

• 🍃 Pavieniai geltoni lapai vasarą – nebūtinai liga.

Išvada

Rūpintis persodintu medžiu – tai kaip globoti naujakurį. Jis turi įsišaknyti, priprasti prie naujos vietos ir tik tada pradėti augti iš naujo.
Kantrybė, priežiūra ir stebėjimas – svarbiausi žingsniai, kad medis taptų sveikas, stiprus ir ilgus metus džiugintų savo grožiu.

Vadovas: Paulius Kalunda
+370 673 19 696
medziupersodinimas@gmail.com

© 2022 Didelių medžių persodinimas

Pardavimų vadybininkas
+370 674 36 848
medziupersodinimas2@gmail.com